nešus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nešus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nešęs, mot. g. nešusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nešęs	nešę	nešusi, nešus	nešusios	-	nešę
kilm.	nešusio	nešusių	nešusios	nešusių	-	-
naud.	nešusiam	nešusiems	nešusiai	nešusioms	-	-
gal.	nešusį	nešusius	nešusią	nešusias	-	-
įnag.	nešusiu	nešusiais	nešusia	nešusiomis	-	-
viet.	nešusiame	nešusiuose	nešusioje	nešusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nešusysis	nešusieji	nešusioji	nešusiosios	-	-
kilm.	nešusiojo	nešusiųjų	nešusiosios	nešusiųjų	-	-
naud.	nešusiajam	nešusiesiems	nešusiajai	nešusiosioms	-	-
gal.	nešusįjį	nešusiuosius	nešusiąją	nešusiąsias	-	-
įnag.	nešusiuoju	nešusiaisiais	nešusiąja	nešusiosiomis	-	-
viet.	nešusiajame	nešusiuosiuose	nešusiojoje	nešusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nešęs, mot. g. nešusi.
• Skiemenys: ne-šus

nešus

1. ta, kuri nešė

Etimologija

<= nešti, neša, nešė

---

Padalyvis

nešus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: nešant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
nešant	nešus	nešdavus	nešiant

• Skiemenys: ne-šus

nešus

1. susijęs su veiksmu nešti, neša, nešė

Etimologija

<= nešti, neša, nešė

---