neabejodavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neabejodavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neabejodavęs, mot. g. neabejodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejodavęs	neabejodavę	neabejodavusi, neabejodavus	neabejodavusios	-	neabejodavę
kilm.	neabejodavusio	neabejodavusių	neabejodavusios	neabejodavusių	-	-
naud.	neabejodavusiam	neabejodavusiems	neabejodavusiai	neabejodavusioms	-	-
gal.	neabejodavusį	neabejodavusius	neabejodavusią	neabejodavusias	-	-
įnag.	neabejodavusiu	neabejodavusiais	neabejodavusia	neabejodavusiomis	-	-
viet.	neabejodavusiame	neabejodavusiuose	neabejodavusioje	neabejodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejodavusysis	neabejodavusieji	neabejodavusioji	neabejodavusiosios	-	-
kilm.	neabejodavusiojo	neabejodavusiųjų	neabejodavusiosios	neabejodavusiųjų	-	-
naud.	neabejodavusiajam	neabejodavusiesiems	neabejodavusiajai	neabejodavusiosioms	-	-
gal.	neabejodavusįjį	neabejodavusiuosius	neabejodavusiąją	neabejodavusiąsias	-	-
įnag.	neabejodavusiuoju	neabejodavusiaisiais	neabejodavusiąja	neabejodavusiosiomis	-	-
viet.	neabejodavusiajame	neabejodavusiuosiuose	neabejodavusiojoje	neabejodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neabejodavęs, mot. g. neabejodavusi.

neabejodavusįjį

1. tas, kuris neabejodavo

Etimologija

<= neabejoti, neabejoja, neabejojo

---