neabejojančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neabejojančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neabejojantis, mot. g. neabejojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejojąs, neabejojantis	neabejoją, neabejojantys	neabejojanti	neabejojančios	-	neabejoją
kilm.	neabejojančio	neabejojančių	neabejojančios	neabejojančių	-	-
naud.	neabejojančiam	neabejojantiems, neabejojantiem	neabejojančiai	neabejojančioms, neabejojančiom	-	-
gal.	neabejojantį	neabejojančius	neabejojančią	neabejojančias	-	-
įnag.	neabejojančiu	neabejojančiais	neabejojančia	neabejojančiomis	-	-
viet.	neabejojančiame, neabejojančiam	neabejojančiuose, neabejojančiuos	neabejojančioje, neabejojančioj	neabejojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejojantysis	neabejojantieji	neabejojančioji	neabejojančiosios	-	-
kilm.	neabejojančiojo	neabejojančiųjų	neabejojančiosios	neabejojančiųjų	-	-
naud.	neabejojančiajam	neabejojantiesiems	neabejojančiajai	neabejojančiosioms	-	-
gal.	neabejojantįjį	neabejojančiuosius	neabejojančiąją	neabejojančiąsias	-	-
įnag.	neabejojančiuoju	neabejojančiaisiais	neabejojančiąja	neabejojančiosiomis	-	-
viet.	neabejojančiajame	neabejojančiuosiuose	neabejojančiojoje	neabejojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neabejojantis, mot. g. neabejojanti.

neabejojančiojo

1. tas, kuris neabejoja

Etimologija

<= neabejoti, neabejoja, neabejojo

---