neabejojusiu

Taip pat žr.: neabejojusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neabejojusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neabejojęs, mot. g. neabejojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejojęs	neabejoję	neabejojusi, neabejojus	neabejojusios	-	neabejoję
kilm.	neabejojusio	neabejojusių	neabejojusios	neabejojusių	-	-
naud.	neabejojusiam	neabejojusiems	neabejojusiai	neabejojusioms	-	-
gal.	neabejojusį	neabejojusius	neabejojusią	neabejojusias	-	-
įnag.	neabejojusiu	neabejojusiais	neabejojusia	neabejojusiomis	-	-
viet.	neabejojusiame	neabejojusiuose	neabejojusioje	neabejojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejojusysis	neabejojusieji	neabejojusioji	neabejojusiosios	-	-
kilm.	neabejojusiojo	neabejojusiųjų	neabejojusiosios	neabejojusiųjų	-	-
naud.	neabejojusiajam	neabejojusiesiems	neabejojusiajai	neabejojusiosioms	-	-
gal.	neabejojusįjį	neabejojusiuosius	neabejojusiąją	neabejojusiąsias	-	-
įnag.	neabejojusiuoju	neabejojusiaisiais	neabejojusiąja	neabejojusiosiomis	-	-
viet.	neabejojusiajame	neabejojusiuosiuose	neabejojusiojoje	neabejojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neabejojęs, mot. g. neabejojusi.

neabejojusiu

1. tas, kuris neabejojo

Etimologija

<= neabejoti, neabejoja, neabejojo

---