neantmokėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantmokėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantmokėsimas, mot. g. neantmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantmokėsimas	neantmokėsimi	neantmokėsima	neantmokėsimos	neantmokėsima	-
kilm.	neantmokėsimo	neantmokėsimų	neantmokėsimos	neantmokėsimų	-	-
naud.	neantmokėsimam	neantmokėsimiems	neantmokėsimai	neantmokėsimoms	-	-
gal.	neantmokėsimą	neantmokėsimus	neantmokėsimą	neantmokėsimas	-	-
įnag.	neantmokėsimu	neantmokėsimais	neantmokėsima	neantmokėsimomis	-	-
viet.	neantmokėsimame	neantmokėsimuose	neantmokėsimoje	neantmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantmokėsimasis	neantmokėsimieji	neantmokėsimoji	neantmokėsimosios	-	-
kilm.	neantmokėsimojo	neantmokėsimųjų	neantmokėsimosios	neantmokėsimųjų	-	-
naud.	neantmokėsimajam	neantmokėsimiesiems	neantmokėsimajai	neantmokėsimosioms	-	-
gal.	neantmokėsimąjį	neantmokėsimuosius	neantmokėsimąją	neantmokėsimąsias	-	-
įnag.	neantmokėsimuoju	neantmokėsimaisiais	neantmokėsimąja	neantmokėsimosiomis	-	-
viet.	neantmokėsimajame	neantmokėsimuosiuose	neantmokėsimojoje	neantmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantmokėsimas, mot. g. neantmokėsima.
• Skiemenys: ne-ant-mo-kė-si-mu

neantmokėsimu (tarm.| žem.)

1. tas, kurį neantmokės

Etimologija

<= neantmokėti, neantmoka, neantmokėjo <= ne- + antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---