neatgirdėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatgirdėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatgirdėtas, mot. g. neatgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatgirdėtas	neatgirdėti	neatgirdėta	neatgirdėtos	neatgirdėta	-
kilm.	neatgirdėto	neatgirdėtų	neatgirdėtos	neatgirdėtų	-	-
naud.	neatgirdėtam	neatgirdėtiems	neatgirdėtai	neatgirdėtoms	-	-
gal.	neatgirdėtą	neatgirdėtus	neatgirdėtą	neatgirdėtas	-	-
įnag.	neatgirdėtu	neatgirdėtais	neatgirdėta	neatgirdėtomis	-	-
viet.	neatgirdėtame	neatgirdėtuose	neatgirdėtoje	neatgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatgirdėtasis	neatgirdėtieji	neatgirdėtoji	neatgirdėtosios	-	-
kilm.	neatgirdėtojo	neatgirdėtųjų	neatgirdėtosios	neatgirdėtųjų	-	-
naud.	neatgirdėtajam	neatgirdėtiesiems	neatgirdėtajai	neatgirdėtosioms	-	-
gal.	neatgirdėtąjį	neatgirdėtuosius	neatgirdėtąją	neatgirdėtąsias	-	-
įnag.	neatgirdėtuoju	neatgirdėtaisiais	neatgirdėtąja	neatgirdėtosiomis	-	-
viet.	neatgirdėtajame	neatgirdėtuosiuose	neatgirdėtojoje	neatgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatgirdėtas, mot. g. neatgirdėta.
• Skiemenys: ne-at-gir-dė-tu

neatgirdėtu

1. tas, kurį neatgirdėjo

Etimologija

<= neatgirdėti, neatgirdi, neatgirdėjo <= ne- + atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo <= at- + girdėti, girdi, girdėjo

---