neatitikinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatitikinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatitikinsimas, mot. g. neatitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikinsimas	neatitikinsimi	neatitikinsima	neatitikinsimos	neatitikinsima	-
kilm.	neatitikinsimo	neatitikinsimų	neatitikinsimos	neatitikinsimų	-	-
naud.	neatitikinsimam	neatitikinsimiems	neatitikinsimai	neatitikinsimoms	-	-
gal.	neatitikinsimą	neatitikinsimus	neatitikinsimą	neatitikinsimas	-	-
įnag.	neatitikinsimu	neatitikinsimais	neatitikinsima	neatitikinsimomis	-	-
viet.	neatitikinsimame	neatitikinsimuose	neatitikinsimoje	neatitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikinsimasis	neatitikinsimieji	neatitikinsimoji	neatitikinsimosios	-	-
kilm.	neatitikinsimojo	neatitikinsimųjų	neatitikinsimosios	neatitikinsimųjų	-	-
naud.	neatitikinsimajam	neatitikinsimiesiems	neatitikinsimajai	neatitikinsimosioms	-	-
gal.	neatitikinsimąjį	neatitikinsimuosius	neatitikinsimąją	neatitikinsimąsias	-	-
įnag.	neatitikinsimuoju	neatitikinsimaisiais	neatitikinsimąja	neatitikinsimosiomis	-	-
viet.	neatitikinsimajame	neatitikinsimuosiuose	neatitikinsimojoje	neatitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatitikinsimas, mot. g. neatitikinsima.
• Skiemenys: ne-a-ti-ti-kin-si-muo-ju

neatitikinsimuoju

1. tas, kurį neatitikins

Etimologija

<= neatitikinti, neatitikina, neatitikino <= ne- + atitikinti, atitikina, atitikino <= ati- + tikinti, tikina, tikino

---