neatmąsčiusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąsčiusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstęs, mot. g. neatmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstęs	neatmąstę	neatmąsčiusi, neatmąsčius	neatmąsčiusios	-	neatmąstę
kilm.	neatmąsčiusio	neatmąsčiusių	neatmąsčiusios	neatmąsčiusių	-	-
naud.	neatmąsčiusiam	neatmąsčiusiems	neatmąsčiusiai	neatmąsčiusioms	-	-
gal.	neatmąsčiusį	neatmąsčiusius	neatmąsčiusią	neatmąsčiusias	-	-
įnag.	neatmąsčiusiu	neatmąsčiusiais	neatmąsčiusia	neatmąsčiusiomis	-	-
viet.	neatmąsčiusiame	neatmąsčiusiuose	neatmąsčiusioje	neatmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąsčiusysis	neatmąsčiusieji	neatmąsčiusioji	neatmąsčiusiosios	-	-
kilm.	neatmąsčiusiojo	neatmąsčiusiųjų	neatmąsčiusiosios	neatmąsčiusiųjų	-	-
naud.	neatmąsčiusiajam	neatmąsčiusiesiems	neatmąsčiusiajai	neatmąsčiusiosioms	-	-
gal.	neatmąsčiusįjį	neatmąsčiusiuosius	neatmąsčiusiąją	neatmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neatmąsčiusiuoju	neatmąsčiusiaisiais	neatmąsčiusiąja	neatmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neatmąsčiusiajame	neatmąsčiusiuosiuose	neatmąsčiusiojoje	neatmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmąstęs, mot. g. neatmąsčiusi.
• Skiemenys: ne-at-mąs-čiu-sių-jų

neatmąsčiusiųjų

1. tas, kuris neatmąstė

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---