neatmąstydavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąstydavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstydavęs, mot. g. neatmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstydavęs	neatmąstydavę	neatmąstydavusi, neatmąstydavus	neatmąstydavusios	-	neatmąstydavę
kilm.	neatmąstydavusio	neatmąstydavusių	neatmąstydavusios	neatmąstydavusių	-	-
naud.	neatmąstydavusiam	neatmąstydavusiems	neatmąstydavusiai	neatmąstydavusioms	-	-
gal.	neatmąstydavusį	neatmąstydavusius	neatmąstydavusią	neatmąstydavusias	-	-
įnag.	neatmąstydavusiu	neatmąstydavusiais	neatmąstydavusia	neatmąstydavusiomis	-	-
viet.	neatmąstydavusiame	neatmąstydavusiuose	neatmąstydavusioje	neatmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstydavusysis	neatmąstydavusieji	neatmąstydavusioji	neatmąstydavusiosios	-	-
kilm.	neatmąstydavusiojo	neatmąstydavusiųjų	neatmąstydavusiosios	neatmąstydavusiųjų	-	-
naud.	neatmąstydavusiajam	neatmąstydavusiesiems	neatmąstydavusiajai	neatmąstydavusiosioms	-	-
gal.	neatmąstydavusįjį	neatmąstydavusiuosius	neatmąstydavusiąją	neatmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	neatmąstydavusiuoju	neatmąstydavusiaisiais	neatmąstydavusiąja	neatmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	neatmąstydavusiajame	neatmąstydavusiuosiuose	neatmąstydavusiojoje	neatmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmąstydavęs, mot. g. neatmąstydavusi.
• Skiemenys: ne-at-mąs-ty-da-vu-sy-sis

neatmąstydavusysis

1. tas, kuris neatmąstydavo

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neatmąstydavusysis: bendrai

---