neatmąstysimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąstysimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstysimas, mot. g. neatmąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstysimas	neatmąstysimi	neatmąstysima	neatmąstysimos	neatmąstysima	-
kilm.	neatmąstysimo	neatmąstysimų	neatmąstysimos	neatmąstysimų	-	-
naud.	neatmąstysimam	neatmąstysimiems	neatmąstysimai	neatmąstysimoms	-	-
gal.	neatmąstysimą	neatmąstysimus	neatmąstysimą	neatmąstysimas	-	-
įnag.	neatmąstysimu	neatmąstysimais	neatmąstysima	neatmąstysimomis	-	-
viet.	neatmąstysimame	neatmąstysimuose	neatmąstysimoje	neatmąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstysimasis	neatmąstysimieji	neatmąstysimoji	neatmąstysimosios	-	-
kilm.	neatmąstysimojo	neatmąstysimųjų	neatmąstysimosios	neatmąstysimųjų	-	-
naud.	neatmąstysimajam	neatmąstysimiesiems	neatmąstysimajai	neatmąstysimosioms	-	-
gal.	neatmąstysimąjį	neatmąstysimuosius	neatmąstysimąją	neatmąstysimąsias	-	-
įnag.	neatmąstysimuoju	neatmąstysimaisiais	neatmąstysimąja	neatmąstysimosiomis	-	-
viet.	neatmąstysimajame	neatmąstysimuosiuose	neatmąstysimojoje	neatmąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmąstysimas, mot. g. neatmąstysima.
• Skiemenys: ne-at-mąs-ty-si-mą-jį

neatmąstysimąjį

1. tas, kurį neatmąstys

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---