neatmokėtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmokėtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmokėtas, mot. g. neatmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėtas	neatmokėti	neatmokėta	neatmokėtos	neatmokėta	-
kilm.	neatmokėto	neatmokėtų	neatmokėtos	neatmokėtų	-	-
naud.	neatmokėtam	neatmokėtiems	neatmokėtai	neatmokėtoms	-	-
gal.	neatmokėtą	neatmokėtus	neatmokėtą	neatmokėtas	-	-
įnag.	neatmokėtu	neatmokėtais	neatmokėta	neatmokėtomis	-	-
viet.	neatmokėtame	neatmokėtuose	neatmokėtoje	neatmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmokėtasis	neatmokėtieji	neatmokėtoji	neatmokėtosios	-	-
kilm.	neatmokėtojo	neatmokėtųjų	neatmokėtosios	neatmokėtųjų	-	-
naud.	neatmokėtajam	neatmokėtiesiems	neatmokėtajai	neatmokėtosioms	-	-
gal.	neatmokėtąjį	neatmokėtuosius	neatmokėtąją	neatmokėtąsias	-	-
įnag.	neatmokėtuoju	neatmokėtaisiais	neatmokėtąja	neatmokėtosiomis	-	-
viet.	neatmokėtajame	neatmokėtuosiuose	neatmokėtojoje	neatmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmokėtas, mot. g. neatmokėta.
• Skiemenys: ne-at-mo-kė-tus

neatmokėtus

1. tas, kurį neatmokėjo

Etimologija

<= neatmokėti, neatmoka, neatmokėjo <= ne- + atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---