neatsigalvojusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigalvojusysis (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigalvojęs, mot. g. neatsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigalvojęs	neatsigalvoję	neatsigalvojusi, neatsigalvojus	neatsigalvojusios	-	neatsigalvoję
kilm.	neatsigalvojusio	neatsigalvojusių	neatsigalvojusios	neatsigalvojusių	-	-
naud.	neatsigalvojusiam	neatsigalvojusiems	neatsigalvojusiai	neatsigalvojusioms	-	-
gal.	neatsigalvojusį	neatsigalvojusius	neatsigalvojusią	neatsigalvojusias	-	-
įnag.	neatsigalvojusiu	neatsigalvojusiais	neatsigalvojusia	neatsigalvojusiomis	-	-
viet.	neatsigalvojusiame	neatsigalvojusiuose	neatsigalvojusioje	neatsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigalvojusysis	neatsigalvojusieji	neatsigalvojusioji	neatsigalvojusiosios	-	-
kilm.	neatsigalvojusiojo	neatsigalvojusiųjų	neatsigalvojusiosios	neatsigalvojusiųjų	-	-
naud.	neatsigalvojusiajam	neatsigalvojusiesiems	neatsigalvojusiajai	neatsigalvojusiosioms	-	-
gal.	neatsigalvojusįjį	neatsigalvojusiuosius	neatsigalvojusiąją	neatsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	neatsigalvojusiuoju	neatsigalvojusiaisiais	neatsigalvojusiąja	neatsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	neatsigalvojusiajame	neatsigalvojusiuosiuose	neatsigalvojusiojoje	neatsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigalvojęs, mot. g. neatsigalvojusi.
• Skiemenys: ne-at-si-gal-vo-ju-sy-sis

neatsigalvojusysis

1. tas, kuris neatsigalvojo

Etimologija

<= neatsigalvoti, neatsigalvoja, neatsigalvojo <= ne- + atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---