neatsiginčijamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsiginčijamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsiginčijamas, mot. g. neatsiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsiginčijamas	neatsiginčijami	neatsiginčijama	neatsiginčijamos	neatsiginčijama	-
kilm.	neatsiginčijamo	neatsiginčijamų	neatsiginčijamos	neatsiginčijamų	-	-
naud.	neatsiginčijamam	neatsiginčijamiems	neatsiginčijamai	neatsiginčijamoms	-	-
gal.	neatsiginčijamą	neatsiginčijamus	neatsiginčijamą	neatsiginčijamas	-	-
įnag.	neatsiginčijamu	neatsiginčijamais	neatsiginčijama	neatsiginčijamomis	-	-
viet.	neatsiginčijamame	neatsiginčijamuose	neatsiginčijamoje	neatsiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsiginčijamasis	neatsiginčijamieji	neatsiginčijamoji	neatsiginčijamosios	-	-
kilm.	neatsiginčijamojo	neatsiginčijamųjų	neatsiginčijamosios	neatsiginčijamųjų	-	-
naud.	neatsiginčijamajam	neatsiginčijamiesiems	neatsiginčijamajai	neatsiginčijamosioms	-	-
gal.	neatsiginčijamąjį	neatsiginčijamuosius	neatsiginčijamąją	neatsiginčijamąsias	-	-
įnag.	neatsiginčijamuoju	neatsiginčijamaisiais	neatsiginčijamąja	neatsiginčijamosiomis	-	-
viet.	neatsiginčijamajame	neatsiginčijamuosiuose	neatsiginčijamojoje	neatsiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsiginčijamas, mot. g. neatsiginčijama.
• Skiemenys: ne-at-si-gin-či-ja-muo-ju

neatsiginčijamuoju

1. tas, kurį neatsiginčija

Etimologija

<= neatsiginčyti, neatsiginčija, neatsiginčijo <= ne- + atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---