neatsimąstę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimąstę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimąstęs, mot. g. neatsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstęs	neatsimąstę	neatsimąsčiusi, neatsimąsčius	neatsimąsčiusios	-	neatsimąstę
kilm.	neatsimąsčiusio	neatsimąsčiusių	neatsimąsčiusios	neatsimąsčiusių	-	-
naud.	neatsimąsčiusiam	neatsimąsčiusiems	neatsimąsčiusiai	neatsimąsčiusioms	-	-
gal.	neatsimąsčiusį	neatsimąsčiusius	neatsimąsčiusią	neatsimąsčiusias	-	-
įnag.	neatsimąsčiusiu	neatsimąsčiusiais	neatsimąsčiusia	neatsimąsčiusiomis	-	-
viet.	neatsimąsčiusiame	neatsimąsčiusiuose	neatsimąsčiusioje	neatsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąsčiusysis	neatsimąsčiusieji	neatsimąsčiusioji	neatsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	neatsimąsčiusiojo	neatsimąsčiusiųjų	neatsimąsčiusiosios	neatsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	neatsimąsčiusiajam	neatsimąsčiusiesiems	neatsimąsčiusiajai	neatsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	neatsimąsčiusįjį	neatsimąsčiusiuosius	neatsimąsčiusiąją	neatsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neatsimąsčiusiuoju	neatsimąsčiusiaisiais	neatsimąsčiusiąja	neatsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neatsimąsčiusiajame	neatsimąsčiusiuosiuose	neatsimąsčiusiojoje	neatsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimąstęs, mot. g. neatsimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-at-si-mąs-tę

neatsimąstę

1. tas, kuris neatsimąstė

Etimologija

<= neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė <= ne- + atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---