neatsimąstysimoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimąstysimoje (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimąstysimas, mot. g. neatsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstysimas	neatsimąstysimi	neatsimąstysima	neatsimąstysimos	neatsimąstysima	-
kilm.	neatsimąstysimo	neatsimąstysimų	neatsimąstysimos	neatsimąstysimų	-	-
naud.	neatsimąstysimam	neatsimąstysimiems	neatsimąstysimai	neatsimąstysimoms	-	-
gal.	neatsimąstysimą	neatsimąstysimus	neatsimąstysimą	neatsimąstysimas	-	-
įnag.	neatsimąstysimu	neatsimąstysimais	neatsimąstysima	neatsimąstysimomis	-	-
viet.	neatsimąstysimame	neatsimąstysimuose	neatsimąstysimoje	neatsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstysimasis	neatsimąstysimieji	neatsimąstysimoji	neatsimąstysimosios	-	-
kilm.	neatsimąstysimojo	neatsimąstysimųjų	neatsimąstysimosios	neatsimąstysimųjų	-	-
naud.	neatsimąstysimajam	neatsimąstysimiesiems	neatsimąstysimajai	neatsimąstysimosioms	-	-
gal.	neatsimąstysimąjį	neatsimąstysimuosius	neatsimąstysimąją	neatsimąstysimąsias	-	-
įnag.	neatsimąstysimuoju	neatsimąstysimaisiais	neatsimąstysimąja	neatsimąstysimosiomis	-	-
viet.	neatsimąstysimajame	neatsimąstysimuosiuose	neatsimąstysimojoje	neatsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimąstysimas, mot. g. neatsimąstysima.
• Skiemenys: ne-at-si-mąs-ty-si-mo-je

neatsimąstysimoje

1. tas, kurį neatsimąstys

Etimologija

<= neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė <= ne- + atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---