neatsimąstytųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimąstytųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimąstytas, mot. g. neatsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstytas	neatsimąstyti	neatsimąstyta	neatsimąstytos	neatsimąstyta	-
kilm.	neatsimąstyto	neatsimąstytų	neatsimąstytos	neatsimąstytų	-	-
naud.	neatsimąstytam	neatsimąstytiems	neatsimąstytai	neatsimąstytoms	-	-
gal.	neatsimąstytą	neatsimąstytus	neatsimąstytą	neatsimąstytas	-	-
įnag.	neatsimąstytu	neatsimąstytais	neatsimąstyta	neatsimąstytomis	-	-
viet.	neatsimąstytame	neatsimąstytuose	neatsimąstytoje	neatsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstytasis	neatsimąstytieji	neatsimąstytoji	neatsimąstytosios	-	-
kilm.	neatsimąstytojo	neatsimąstytųjų	neatsimąstytosios	neatsimąstytųjų	-	-
naud.	neatsimąstytajam	neatsimąstytiesiems	neatsimąstytajai	neatsimąstytosioms	-	-
gal.	neatsimąstytąjį	neatsimąstytuosius	neatsimąstytąją	neatsimąstytąsias	-	-
įnag.	neatsimąstytuoju	neatsimąstytaisiais	neatsimąstytąja	neatsimąstytosiomis	-	-
viet.	neatsimąstytajame	neatsimąstytuosiuose	neatsimąstytojoje	neatsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimąstytas, mot. g. neatsimąstyta.
• Skiemenys: ne-at-si-mąs-ty-tų-jų

neatsimąstytųjų

1. tas, kurį neatsimąstė

Etimologija

<= neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė <= ne- + atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---