neatsitikinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikinęs, mot. g. neatsitikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinęs	neatsitikinę	neatsitikinusi, neatsitikinus	neatsitikinusios	-	neatsitikinę
kilm.	neatsitikinusio	neatsitikinusių	neatsitikinusios	neatsitikinusių	-	-
naud.	neatsitikinusiam	neatsitikinusiems	neatsitikinusiai	neatsitikinusioms	-	-
gal.	neatsitikinusį	neatsitikinusius	neatsitikinusią	neatsitikinusias	-	-
įnag.	neatsitikinusiu	neatsitikinusiais	neatsitikinusia	neatsitikinusiomis	-	-
viet.	neatsitikinusiame	neatsitikinusiuose	neatsitikinusioje	neatsitikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinusysis	neatsitikinusieji	neatsitikinusioji	neatsitikinusiosios	-	-
kilm.	neatsitikinusiojo	neatsitikinusiųjų	neatsitikinusiosios	neatsitikinusiųjų	-	-
naud.	neatsitikinusiajam	neatsitikinusiesiems	neatsitikinusiajai	neatsitikinusiosioms	-	-
gal.	neatsitikinusįjį	neatsitikinusiuosius	neatsitikinusiąją	neatsitikinusiąsias	-	-
įnag.	neatsitikinusiuoju	neatsitikinusiaisiais	neatsitikinusiąja	neatsitikinusiosiomis	-	-
viet.	neatsitikinusiajame	neatsitikinusiuosiuose	neatsitikinusiojoje	neatsitikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikinęs, mot. g. neatsitikinusi.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-ki-nu-sių-jų

neatsitikinusiųjų

1. tas, kuris neatsitikino

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---