neatsivaišinamu

Taip pat žr.: neatsivaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišinamas, mot. g. neatsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinamas	neatsivaišinami	neatsivaišinama	neatsivaišinamos	neatsivaišinama	-
kilm.	neatsivaišinamo	neatsivaišinamų	neatsivaišinamos	neatsivaišinamų	-	-
naud.	neatsivaišinamam	neatsivaišinamiems	neatsivaišinamai	neatsivaišinamoms	-	-
gal.	neatsivaišinamą	neatsivaišinamus	neatsivaišinamą	neatsivaišinamas	-	-
įnag.	neatsivaišinamu	neatsivaišinamais	neatsivaišinama	neatsivaišinamomis	-	-
viet.	neatsivaišinamame	neatsivaišinamuose	neatsivaišinamoje	neatsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinamasis	neatsivaišinamieji	neatsivaišinamoji	neatsivaišinamosios	-	-
kilm.	neatsivaišinamojo	neatsivaišinamųjų	neatsivaišinamosios	neatsivaišinamųjų	-	-
naud.	neatsivaišinamajam	neatsivaišinamiesiems	neatsivaišinamajai	neatsivaišinamosioms	-	-
gal.	neatsivaišinamąjį	neatsivaišinamuosius	neatsivaišinamąją	neatsivaišinamąsias	-	-
įnag.	neatsivaišinamuoju	neatsivaišinamaisiais	neatsivaišinamąja	neatsivaišinamosiomis	-	-
viet.	neatsivaišinamajame	neatsivaišinamuosiuose	neatsivaišinamojoje	neatsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišinamas, mot. g. neatsivaišinama.

neatsivaišinamu

1. tas, kurį neatsivaišina

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---