neatsivaišinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivaišinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišinsimas, mot. g. neatsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinsimas	neatsivaišinsimi	neatsivaišinsima	neatsivaišinsimos	neatsivaišinsima	-
kilm.	neatsivaišinsimo	neatsivaišinsimų	neatsivaišinsimos	neatsivaišinsimų	-	-
naud.	neatsivaišinsimam	neatsivaišinsimiems	neatsivaišinsimai	neatsivaišinsimoms	-	-
gal.	neatsivaišinsimą	neatsivaišinsimus	neatsivaišinsimą	neatsivaišinsimas	-	-
įnag.	neatsivaišinsimu	neatsivaišinsimais	neatsivaišinsima	neatsivaišinsimomis	-	-
viet.	neatsivaišinsimame	neatsivaišinsimuose	neatsivaišinsimoje	neatsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinsimasis	neatsivaišinsimieji	neatsivaišinsimoji	neatsivaišinsimosios	-	-
kilm.	neatsivaišinsimojo	neatsivaišinsimųjų	neatsivaišinsimosios	neatsivaišinsimųjų	-	-
naud.	neatsivaišinsimajam	neatsivaišinsimiesiems	neatsivaišinsimajai	neatsivaišinsimosioms	-	-
gal.	neatsivaišinsimąjį	neatsivaišinsimuosius	neatsivaišinsimąją	neatsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neatsivaišinsimuoju	neatsivaišinsimaisiais	neatsivaišinsimąja	neatsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neatsivaišinsimajame	neatsivaišinsimuosiuose	neatsivaišinsimojoje	neatsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišinsimas, mot. g. neatsivaišinsima.

neatsivaišinsimųjų

1. tas, kurį neatsivaišins

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---