neatsivaišintam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivaišintam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišintas, mot. g. neatsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintas	neatsivaišinti	neatsivaišinta	neatsivaišintos	neatsivaišinta	-
kilm.	neatsivaišinto	neatsivaišintų	neatsivaišintos	neatsivaišintų	-	-
naud.	neatsivaišintam	neatsivaišintiems	neatsivaišintai	neatsivaišintoms	-	-
gal.	neatsivaišintą	neatsivaišintus	neatsivaišintą	neatsivaišintas	-	-
įnag.	neatsivaišintu	neatsivaišintais	neatsivaišinta	neatsivaišintomis	-	-
viet.	neatsivaišintame	neatsivaišintuose	neatsivaišintoje	neatsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintasis	neatsivaišintieji	neatsivaišintoji	neatsivaišintosios	-	-
kilm.	neatsivaišintojo	neatsivaišintųjų	neatsivaišintosios	neatsivaišintųjų	-	-
naud.	neatsivaišintajam	neatsivaišintiesiems	neatsivaišintajai	neatsivaišintosioms	-	-
gal.	neatsivaišintąjį	neatsivaišintuosius	neatsivaišintąją	neatsivaišintąsias	-	-
įnag.	neatsivaišintuoju	neatsivaišintaisiais	neatsivaišintąja	neatsivaišintosiomis	-	-
viet.	neatsivaišintajame	neatsivaišintuosiuose	neatsivaišintojoje	neatsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišintas, mot. g. neatsivaišinta.

neatsivaišintam

1. tas, kurį neatsivaišino

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---