neatvaišinančiąja

Taip pat žr.: neatvaišinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišinantis, mot. g. neatvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinąs, neatvaišinantis	neatvaišiną, neatvaišinantys	neatvaišinanti	neatvaišinančios	-	neatvaišiną
kilm.	neatvaišinančio	neatvaišinančių	neatvaišinančios	neatvaišinančių	-	-
naud.	neatvaišinančiam	neatvaišinantiems, neatvaišinantiem	neatvaišinančiai	neatvaišinančioms, neatvaišinančiom	-	-
gal.	neatvaišinantį	neatvaišinančius	neatvaišinančią	neatvaišinančias	-	-
įnag.	neatvaišinančiu	neatvaišinančiais	neatvaišinančia	neatvaišinančiomis	-	-
viet.	neatvaišinančiame, neatvaišinančiam	neatvaišinančiuose, neatvaišinančiuos	neatvaišinančioje, neatvaišinančioj	neatvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinantysis	neatvaišinantieji	neatvaišinančioji	neatvaišinančiosios	-	-
kilm.	neatvaišinančiojo	neatvaišinančiųjų	neatvaišinančiosios	neatvaišinančiųjų	-	-
naud.	neatvaišinančiajam	neatvaišinantiesiems	neatvaišinančiajai	neatvaišinančiosioms	-	-
gal.	neatvaišinantįjį	neatvaišinančiuosius	neatvaišinančiąją	neatvaišinančiąsias	-	-
įnag.	neatvaišinančiuoju	neatvaišinančiaisiais	neatvaišinančiąja	neatvaišinančiosiomis	-	-
viet.	neatvaišinančiajame	neatvaišinančiuosiuose	neatvaišinančiojoje	neatvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišinantis, mot. g. neatvaišinanti.

neatvaišinančiąja

1. ta, kuri neatvaišina

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---