neatvaišintojų

Taip pat žr.: neatvaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatvaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintojas	neatvaišintojai
kilm.	neatvaišintojo	neatvaišintojų
naud.	neatvaišintojui	neatvaišintojams
gal.	neatvaišintoją	neatvaišintojus
įnag.	neatvaišintoju	neatvaišintojais
viet.	neatvaišintojuje	neatvaišintojuose
šauksm.	neatvaišintojau	neatvaišintojai

• žr. pagr. f. neatvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neatvaišintoja.

neatvaišintojų

1. tas, kuris neatvaišina

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neatvaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintoja	neatvaišintojos
kilm.	neatvaišintojos	neatvaišintojų
naud.	neatvaišintojai	neatvaišintojoms
gal.	neatvaišintoją	neatvaišintojas
įnag.	neatvaišintoja	neatvaišintojomis
viet.	neatvaišintojoje	neatvaišintojose
šauksm.	neatvaišintoja	neatvaišintojos

• žr. pagr. f. neatvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišintojas.

neatvaišintojų

1. ta, kuri neatvaišina

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---