neatvokiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvokiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvokiantis, mot. g. neatvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvokiąs, neatvokiantis	neatvokią, neatvokiantys	neatvokianti	neatvokiančios	-	neatvokią
kilm.	neatvokiančio	neatvokiančių	neatvokiančios	neatvokiančių	-	-
naud.	neatvokiančiam	neatvokiantiems, neatvokiantiem	neatvokiančiai	neatvokiančioms, neatvokiančiom	-	-
gal.	neatvokiantį	neatvokiančius	neatvokiančią	neatvokiančias	-	-
įnag.	neatvokiančiu	neatvokiančiais	neatvokiančia	neatvokiančiomis	-	-
viet.	neatvokiančiame, neatvokiančiam	neatvokiančiuose, neatvokiančiuos	neatvokiančioje, neatvokiančioj	neatvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvokiantysis	neatvokiantieji	neatvokiančioji	neatvokiančiosios	-	-
kilm.	neatvokiančiojo	neatvokiančiųjų	neatvokiančiosios	neatvokiančiųjų	-	-
naud.	neatvokiančiajam	neatvokiantiesiems	neatvokiančiajai	neatvokiančiosioms	-	-
gal.	neatvokiantįjį	neatvokiančiuosius	neatvokiančiąją	neatvokiančiąsias	-	-
įnag.	neatvokiančiuoju	neatvokiančiaisiais	neatvokiančiąja	neatvokiančiosiomis	-	-
viet.	neatvokiančiajame	neatvokiančiuosiuose	neatvokiančiojoje	neatvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvokiantis, mot. g. neatvokianti.
• Skiemenys: ne-at-vo-kian-tį

neatvokiantį

1. tas, kuris neatvokia

Etimologija

<= neatvokti, neatvokia, neatvokė <= ne- + atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---