Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišvokti, neišvokia, neišvokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neišvokiu
|
neišvokiau
|
neišvokdavau
|
neišvoksiu
|
tu
|
neišvoki
|
neišvokei
|
neišvokdavai
|
neišvoksi
|
jis, ji
|
neišvokia
|
neišvokė
|
neišvokdavo
|
neišvoks
|
mes
|
neišvokiame, neišvokiam
|
neišvokėme, neišvokėm
|
neišvokdavome, neišvokdavom
|
neišvoksime, neišvoksim
|
jūs
|
neišvokiate, neišvokiat
|
neišvokėte, neišvokėt
|
neišvokdavote, neišvokdavot
|
neišvoksite, neišvoksit
|
jie, jos
|
neišvokia
|
neišvokė
|
neišvokdavo
|
neišvoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neišvokčiau
|
neišvoktumėme, neišvoktumėm, neišvoktume
|
2 asm.
|
neišvoktumei, neišvoktum
|
neišvoktumėte, neišvoktumėt
|
3 asm.
|
neišvoktų
|
neišvoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neišvokime, neišvokim
|
2 asm.
|
neišvoki, neišvok
|
neišvokite, neišvokit
|
3 asm.
|
teneišvokia, teneišvokie
|
teneišvokia, teneišvokie
|
neišvoktų
<= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė
neišvoktų
- tas, kurį neišvokė
<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė
neišvoktų (tarm.| ryt.)
<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė