nemąsčius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemąsčius (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemąstęs, mot. g. nemąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstęs	nemąstę	nemąsčiusi, nemąsčius	nemąsčiusios	-	nemąstę
kilm.	nemąsčiusio	nemąsčiusių	nemąsčiusios	nemąsčiusių	-	-
naud.	nemąsčiusiam	nemąsčiusiems	nemąsčiusiai	nemąsčiusioms	-	-
gal.	nemąsčiusį	nemąsčiusius	nemąsčiusią	nemąsčiusias	-	-
įnag.	nemąsčiusiu	nemąsčiusiais	nemąsčiusia	nemąsčiusiomis	-	-
viet.	nemąsčiusiame	nemąsčiusiuose	nemąsčiusioje	nemąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąsčiusysis	nemąsčiusieji	nemąsčiusioji	nemąsčiusiosios	-	-
kilm.	nemąsčiusiojo	nemąsčiusiųjų	nemąsčiusiosios	nemąsčiusiųjų	-	-
naud.	nemąsčiusiajam	nemąsčiusiesiems	nemąsčiusiajai	nemąsčiusiosioms	-	-
gal.	nemąsčiusįjį	nemąsčiusiuosius	nemąsčiusiąją	nemąsčiusiąsias	-	-
įnag.	nemąsčiusiuoju	nemąsčiusiaisiais	nemąsčiusiąja	nemąsčiusiosiomis	-	-
viet.	nemąsčiusiajame	nemąsčiusiuosiuose	nemąsčiusiojoje	nemąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemąstęs, mot. g. nemąsčiusi.
• Skiemenys: ne-mąs-čius

nemąsčius

1. ta, kuri nemąstė

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nemąsčius: bendrai

---

Padalyvis

nemąsčius (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: nemąstant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
nemąstant	nemąsčius	nemąstydavus	nemąstysiant

• Skiemenys: ne-mąs-čius

nemąsčius

1. susijęs su veiksmu nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nemąsčius: bendrai

---