nemąstomajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemąstomajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemąstomas, mot. g. nemąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstomas	nemąstomi	nemąstoma	nemąstomos	nemąstoma	-
kilm.	nemąstomo	nemąstomų	nemąstomos	nemąstomų	-	-
naud.	nemąstomam	nemąstomiems	nemąstomai	nemąstomoms	-	-
gal.	nemąstomą	nemąstomus	nemąstomą	nemąstomas	-	-
įnag.	nemąstomu	nemąstomais	nemąstoma	nemąstomomis	-	-
viet.	nemąstomame	nemąstomuose	nemąstomoje	nemąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstomasis	nemąstomieji	nemąstomoji	nemąstomosios	-	-
kilm.	nemąstomojo	nemąstomųjų	nemąstomosios	nemąstomųjų	-	-
naud.	nemąstomajam	nemąstomiesiems	nemąstomajai	nemąstomosioms	-	-
gal.	nemąstomąjį	nemąstomuosius	nemąstomąją	nemąstomąsias	-	-
įnag.	nemąstomuoju	nemąstomaisiais	nemąstomąja	nemąstomosiomis	-	-
viet.	nemąstomajame	nemąstomuosiuose	nemąstomojoje	nemąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemąstomas, mot. g. nemąstoma.
• Skiemenys: ne-mąs-to-ma-jam

nemąstomajam

1. tas, kurį nemąsto

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

---