nemiegančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemiegančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemiegantis, mot. g. nemieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemiegąs, nemiegantis	nemiegą, nemiegantys	nemieganti	nemiegančios	-	nemiegą
kilm.	nemiegančio	nemiegančių	nemiegančios	nemiegančių	-	-
naud.	nemiegančiam	nemiegantiems, nemiegantiem	nemiegančiai	nemiegančioms, nemiegančiom	-	-
gal.	nemiegantį	nemiegančius	nemiegančią	nemiegančias	-	-
įnag.	nemiegančiu	nemiegančiais	nemiegančia	nemiegančiomis	-	-
viet.	nemiegančiame, nemiegančiam	nemiegančiuose, nemiegančiuos	nemiegančioje, nemiegančioj	nemiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemiegantysis	nemiegantieji	nemiegančioji	nemiegančiosios	-	-
kilm.	nemiegančiojo	nemiegančiųjų	nemiegančiosios	nemiegančiųjų	-	-
naud.	nemiegančiajam	nemiegantiesiems	nemiegančiajai	nemiegančiosioms	-	-
gal.	nemiegantįjį	nemiegančiuosius	nemiegančiąją	nemiegančiąsias	-	-
įnag.	nemiegančiuoju	nemiegančiaisiais	nemiegančiąja	nemiegančiosiomis	-	-
viet.	nemiegančiajame	nemiegančiuosiuose	nemiegančiojoje	nemiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemiegantis, mot. g. nemieganti.
• Skiemenys: ne-mie-gan-čiais

nemiegančiais

1. tas, kuris nemiega

Etimologija

<= nemiegoti, nemiega, nemiegojo <= ne- + miegoti, miega, miegojo

---