nenakvojantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenakvojantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenakvojantis, mot. g. nenakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvojąs, nenakvojantis	nenakvoją, nenakvojantys	nenakvojanti	nenakvojančios	-	nenakvoją
kilm.	nenakvojančio	nenakvojančių	nenakvojančios	nenakvojančių	-	-
naud.	nenakvojančiam	nenakvojantiems, nenakvojantiem	nenakvojančiai	nenakvojančioms, nenakvojančiom	-	-
gal.	nenakvojantį	nenakvojančius	nenakvojančią	nenakvojančias	-	-
įnag.	nenakvojančiu	nenakvojančiais	nenakvojančia	nenakvojančiomis	-	-
viet.	nenakvojančiame, nenakvojančiam	nenakvojančiuose, nenakvojančiuos	nenakvojančioje, nenakvojančioj	nenakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvojantysis	nenakvojantieji	nenakvojančioji	nenakvojančiosios	-	-
kilm.	nenakvojančiojo	nenakvojančiųjų	nenakvojančiosios	nenakvojančiųjų	-	-
naud.	nenakvojančiajam	nenakvojantiesiems	nenakvojančiajai	nenakvojančiosioms	-	-
gal.	nenakvojantįjį	nenakvojančiuosius	nenakvojančiąją	nenakvojančiąsias	-	-
įnag.	nenakvojančiuoju	nenakvojančiaisiais	nenakvojančiąja	nenakvojančiosiomis	-	-
viet.	nenakvojančiajame	nenakvojančiuosiuose	nenakvojančiojoje	nenakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenakvojantis, mot. g. nenakvojanti.
• Skiemenys: ne-nak-vo-jan-tį

nenakvojantį

1. tas, kuris nenakvoja

Etimologija

<= nenakvoti, nenakvoja, nenakvojo <= ne- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---