nenumokėsiančiajame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenumokėsiančiajame (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenumokėsiantis, mot. g. nenumokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėsiąs, nenumokėsiantis	nenumokėsią, nenumokėsiantys	nenumokėsianti	nenumokėsiančios	-	nenumokėsią
kilm.	nenumokėsiančio	nenumokėsiančių	nenumokėsiančios	nenumokėsiančių	-	-
naud.	nenumokėsiančiam	nenumokėsiantiems, nenumokėsiantiem	nenumokėsiančiai	nenumokėsiančioms, nenumokėsiančiom	-	-
gal.	nenumokėsiantį	nenumokėsiančius	nenumokėsiančią	nenumokėsiančias	-	-
įnag.	nenumokėsiančiu	nenumokėsiančiais	nenumokėsiančia	nenumokėsiančiomis	-	-
viet.	nenumokėsiančiame, nenumokėsiančiam	nenumokėsiančiuose, nenumokėsiančiuos	nenumokėsiančioje, nenumokėsiančioj	nenumokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėsiantysis	nenumokėsiantieji	nenumokėsiančioji	nenumokėsiančiosios	-	-
kilm.	nenumokėsiančiojo	nenumokėsiančiųjų	nenumokėsiančiosios	nenumokėsiančiųjų	-	-
naud.	nenumokėsiančiajam	nenumokėsiantiesiems	nenumokėsiančiajai	nenumokėsiančiosioms	-	-
gal.	nenumokėsiantįjį	nenumokėsiančiuosius	nenumokėsiančiąją	nenumokėsiančiąsias	-	-
įnag.	nenumokėsiančiuoju	nenumokėsiančiaisiais	nenumokėsiančiąja	nenumokėsiančiosiomis	-	-
viet.	nenumokėsiančiajame	nenumokėsiančiuosiuose	nenumokėsiančiojoje	nenumokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenumokėsiantis, mot. g. nenumokėsianti.
• Skiemenys: ne-nu-mo-kė-sian-čia-ja-me

nenumokėsiančiajame

1. tas, kuris nenumokės

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---