nenumokėtas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenumokėtas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenumokėtas, mot. g. nenumokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėtas	nenumokėti	nenumokėta	nenumokėtos	nenumokėta	-
kilm.	nenumokėto	nenumokėtų	nenumokėtos	nenumokėtų	-	-
naud.	nenumokėtam	nenumokėtiems	nenumokėtai	nenumokėtoms	-	-
gal.	nenumokėtą	nenumokėtus	nenumokėtą	nenumokėtas	-	-
įnag.	nenumokėtu	nenumokėtais	nenumokėta	nenumokėtomis	-	-
viet.	nenumokėtame	nenumokėtuose	nenumokėtoje	nenumokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėtasis	nenumokėtieji	nenumokėtoji	nenumokėtosios	-	-
kilm.	nenumokėtojo	nenumokėtųjų	nenumokėtosios	nenumokėtųjų	-	-
naud.	nenumokėtajam	nenumokėtiesiems	nenumokėtajai	nenumokėtosioms	-	-
gal.	nenumokėtąjį	nenumokėtuosius	nenumokėtąją	nenumokėtąsias	-	-
įnag.	nenumokėtuoju	nenumokėtaisiais	nenumokėtąja	nenumokėtosiomis	-	-
viet.	nenumokėtajame	nenumokėtuosiuose	nenumokėtojoje	nenumokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nenumokėta.
• Skiemenys: ne-nu-mo-kė-tas

nenumokėtas

1. tas, kurį nenumokėjo

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nenumokėtas: bendrai

numokėtas (lt)

Vertimai

  nenumokėtas: bendrai

---