nenumokantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenumokantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenumokantis, mot. g. nenumokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokąs, nenumokantis	nenumoką, nenumokantys	nenumokanti	nenumokančios	-	nenumoką
kilm.	nenumokančio	nenumokančių	nenumokančios	nenumokančių	-	-
naud.	nenumokančiam	nenumokantiems, nenumokantiem	nenumokančiai	nenumokančioms, nenumokančiom	-	-
gal.	nenumokantį	nenumokančius	nenumokančią	nenumokančias	-	-
įnag.	nenumokančiu	nenumokančiais	nenumokančia	nenumokančiomis	-	-
viet.	nenumokančiame, nenumokančiam	nenumokančiuose, nenumokančiuos	nenumokančioje, nenumokančioj	nenumokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokantysis	nenumokantieji	nenumokančioji	nenumokančiosios	-	-
kilm.	nenumokančiojo	nenumokančiųjų	nenumokančiosios	nenumokančiųjų	-	-
naud.	nenumokančiajam	nenumokantiesiems	nenumokančiajai	nenumokančiosioms	-	-
gal.	nenumokantįjį	nenumokančiuosius	nenumokančiąją	nenumokančiąsias	-	-
įnag.	nenumokančiuoju	nenumokančiaisiais	nenumokančiąja	nenumokančiosiomis	-	-
viet.	nenumokančiajame	nenumokančiuosiuose	nenumokančiojoje	nenumokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nenumokanti.
• Skiemenys: ne-nu-mo-kan-tis

nenumokantis

1. tas, kuris nenumoka

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nenumokantis: bendrai

numokantis (lt)

Vertimai

  nenumokantis: bendrai

---