nenuraginamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuraginamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuraginamas, mot. g. nenuraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginamas	nenuraginami	nenuraginama	nenuraginamos	nenuraginama	-
kilm.	nenuraginamo	nenuraginamų	nenuraginamos	nenuraginamų	-	-
naud.	nenuraginamam	nenuraginamiems	nenuraginamai	nenuraginamoms	-	-
gal.	nenuraginamą	nenuraginamus	nenuraginamą	nenuraginamas	-	-
įnag.	nenuraginamu	nenuraginamais	nenuraginama	nenuraginamomis	-	-
viet.	nenuraginamame	nenuraginamuose	nenuraginamoje	nenuraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginamasis	nenuraginamieji	nenuraginamoji	nenuraginamosios	-	-
kilm.	nenuraginamojo	nenuraginamųjų	nenuraginamosios	nenuraginamųjų	-	-
naud.	nenuraginamajam	nenuraginamiesiems	nenuraginamajai	nenuraginamosioms	-	-
gal.	nenuraginamąjį	nenuraginamuosius	nenuraginamąją	nenuraginamąsias	-	-
įnag.	nenuraginamuoju	nenuraginamaisiais	nenuraginamąja	nenuraginamosiomis	-	-
viet.	nenuraginamajame	nenuraginamuosiuose	nenuraginamojoje	nenuraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuraginamas, mot. g. nenuraginama.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gi-na-mą

nenuraginamą

1. ta, kurią nenuragina

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---