nenuragintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuragintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuragintinas, mot. g. nenuragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragintinas	nenuragintini	nenuragintina	nenuragintinos	nenuragintina	-
kilm.	nenuragintino	nenuragintinų	nenuragintinos	nenuragintinų	-	-
naud.	nenuragintinam	nenuragintiniems	nenuragintinai	nenuragintinoms	-	-
gal.	nenuragintiną	nenuragintinus	nenuragintiną	nenuragintinas	-	-
įnag.	nenuragintinu	nenuragintinais	nenuragintina	nenuragintinomis	-	-
viet.	nenuragintiname	nenuragintinuose	nenuragintinoje	nenuragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragintinasis	nenuragintinieji	nenuragintinoji	nenuragintinosios	-	-
kilm.	nenuragintinojo	nenuragintinųjų	nenuragintinosios	nenuragintinųjų	-	-
naud.	nenuragintinajam	nenuragintiniesiems	nenuragintinajai	nenuragintinosioms	-	-
gal.	nenuragintinąjį	nenuragintinuosius	nenuragintinąją	nenuragintinąsias	-	-
įnag.	nenuragintinuoju	nenuragintinaisiais	nenuragintinąja	nenuragintinosiomis	-	-
viet.	nenuragintinajame	nenuragintinuosiuose	nenuragintinojoje	nenuragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuragintinas, mot. g. nenuragintina.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gin-ti-nuo-ju

nenuragintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia nenuraginti

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---