nenusivaišintam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenusivaišintam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenusivaišintas, mot. g. nenusivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintas	nenusivaišinti	nenusivaišinta	nenusivaišintos	nenusivaišinta	-
kilm.	nenusivaišinto	nenusivaišintų	nenusivaišintos	nenusivaišintų	-	-
naud.	nenusivaišintam	nenusivaišintiems	nenusivaišintai	nenusivaišintoms	-	-
gal.	nenusivaišintą	nenusivaišintus	nenusivaišintą	nenusivaišintas	-	-
įnag.	nenusivaišintu	nenusivaišintais	nenusivaišinta	nenusivaišintomis	-	-
viet.	nenusivaišintame	nenusivaišintuose	nenusivaišintoje	nenusivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintasis	nenusivaišintieji	nenusivaišintoji	nenusivaišintosios	-	-
kilm.	nenusivaišintojo	nenusivaišintųjų	nenusivaišintosios	nenusivaišintųjų	-	-
naud.	nenusivaišintajam	nenusivaišintiesiems	nenusivaišintajai	nenusivaišintosioms	-	-
gal.	nenusivaišintąjį	nenusivaišintuosius	nenusivaišintąją	nenusivaišintąsias	-	-
įnag.	nenusivaišintuoju	nenusivaišintaisiais	nenusivaišintąja	nenusivaišintosiomis	-	-
viet.	nenusivaišintajame	nenusivaišintuosiuose	nenusivaišintojoje	nenusivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenusivaišintas, mot. g. nenusivaišinta.

nenusivaišintam

1. tas, kurį nenusivaišino

Etimologija

<= nenusivaišinti, nenusivaišina, nenusivaišino <= ne- + nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---