nenusivaišintoja

Taip pat žr.: nenusivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenusivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenusivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintoja	nenusivaišintojos
kilm.	nenusivaišintojos	nenusivaišintojų
naud.	nenusivaišintojai	nenusivaišintojoms
gal.	nenusivaišintoją	nenusivaišintojas
įnag.	nenusivaišintoja	nenusivaišintojomis
viet.	nenusivaišintojoje	nenusivaišintojose
šauksm.	nenusivaišintoja	nenusivaišintojos

• Skiemenys: ne-nu-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nenusivaišintojas.

nenusivaišintoja

1. ta, kuri nenusivaišina

Etimologija

<= nenusivaišinti, nenusivaišina, nenusivaišino <= ne- + nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---