nenuvaišinamąja

Taip pat žr.: nenuvaišinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišinamas, mot. g. nenuvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinamas	nenuvaišinami	nenuvaišinama	nenuvaišinamos	nenuvaišinama	-
kilm.	nenuvaišinamo	nenuvaišinamų	nenuvaišinamos	nenuvaišinamų	-	-
naud.	nenuvaišinamam	nenuvaišinamiems	nenuvaišinamai	nenuvaišinamoms	-	-
gal.	nenuvaišinamą	nenuvaišinamus	nenuvaišinamą	nenuvaišinamas	-	-
įnag.	nenuvaišinamu	nenuvaišinamais	nenuvaišinama	nenuvaišinamomis	-	-
viet.	nenuvaišinamame	nenuvaišinamuose	nenuvaišinamoje	nenuvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinamasis	nenuvaišinamieji	nenuvaišinamoji	nenuvaišinamosios	-	-
kilm.	nenuvaišinamojo	nenuvaišinamųjų	nenuvaišinamosios	nenuvaišinamųjų	-	-
naud.	nenuvaišinamajam	nenuvaišinamiesiems	nenuvaišinamajai	nenuvaišinamosioms	-	-
gal.	nenuvaišinamąjį	nenuvaišinamuosius	nenuvaišinamąją	nenuvaišinamąsias	-	-
įnag.	nenuvaišinamuoju	nenuvaišinamaisiais	nenuvaišinamąja	nenuvaišinamosiomis	-	-
viet.	nenuvaišinamajame	nenuvaišinamuosiuose	nenuvaišinamojoje	nenuvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišinamas, mot. g. nenuvaišinama.

nenuvaišinamąja

1. ta, kurią nenuvaišina

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---