nenuvaišindavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišindavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišindavęs, mot. g. nenuvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišindavęs	nenuvaišindavę	nenuvaišindavusi, nenuvaišindavus	nenuvaišindavusios	-	nenuvaišindavę
kilm.	nenuvaišindavusio	nenuvaišindavusių	nenuvaišindavusios	nenuvaišindavusių	-	-
naud.	nenuvaišindavusiam	nenuvaišindavusiems	nenuvaišindavusiai	nenuvaišindavusioms	-	-
gal.	nenuvaišindavusį	nenuvaišindavusius	nenuvaišindavusią	nenuvaišindavusias	-	-
įnag.	nenuvaišindavusiu	nenuvaišindavusiais	nenuvaišindavusia	nenuvaišindavusiomis	-	-
viet.	nenuvaišindavusiame	nenuvaišindavusiuose	nenuvaišindavusioje	nenuvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišindavusysis	nenuvaišindavusieji	nenuvaišindavusioji	nenuvaišindavusiosios	-	-
kilm.	nenuvaišindavusiojo	nenuvaišindavusiųjų	nenuvaišindavusiosios	nenuvaišindavusiųjų	-	-
naud.	nenuvaišindavusiajam	nenuvaišindavusiesiems	nenuvaišindavusiajai	nenuvaišindavusiosioms	-	-
gal.	nenuvaišindavusįjį	nenuvaišindavusiuosius	nenuvaišindavusiąją	nenuvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nenuvaišindavusiuoju	nenuvaišindavusiaisiais	nenuvaišindavusiąja	nenuvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nenuvaišindavusiajame	nenuvaišindavusiuosiuose	nenuvaišindavusiojoje	nenuvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišindavęs, mot. g. nenuvaišindavusi.

nenuvaišindavusiojo

1. tas, kuris nenuvaišindavo

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---