nenuvaišinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišinsimas, mot. g. nenuvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinsimas	nenuvaišinsimi	nenuvaišinsima	nenuvaišinsimos	nenuvaišinsima	-
kilm.	nenuvaišinsimo	nenuvaišinsimų	nenuvaišinsimos	nenuvaišinsimų	-	-
naud.	nenuvaišinsimam	nenuvaišinsimiems	nenuvaišinsimai	nenuvaišinsimoms	-	-
gal.	nenuvaišinsimą	nenuvaišinsimus	nenuvaišinsimą	nenuvaišinsimas	-	-
įnag.	nenuvaišinsimu	nenuvaišinsimais	nenuvaišinsima	nenuvaišinsimomis	-	-
viet.	nenuvaišinsimame	nenuvaišinsimuose	nenuvaišinsimoje	nenuvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinsimasis	nenuvaišinsimieji	nenuvaišinsimoji	nenuvaišinsimosios	-	-
kilm.	nenuvaišinsimojo	nenuvaišinsimųjų	nenuvaišinsimosios	nenuvaišinsimųjų	-	-
naud.	nenuvaišinsimajam	nenuvaišinsimiesiems	nenuvaišinsimajai	nenuvaišinsimosioms	-	-
gal.	nenuvaišinsimąjį	nenuvaišinsimuosius	nenuvaišinsimąją	nenuvaišinsimąsias	-	-
įnag.	nenuvaišinsimuoju	nenuvaišinsimaisiais	nenuvaišinsimąja	nenuvaišinsimosiomis	-	-
viet.	nenuvaišinsimajame	nenuvaišinsimuosiuose	nenuvaišinsimojoje	nenuvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišinsimas, mot. g. nenuvaišinsima.

nenuvaišinsimųjų

1. tas, kurį nenuvaišins

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---