nenuvaišinusiojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišinusiojoje (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišinęs, mot. g. nenuvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinęs	nenuvaišinę	nenuvaišinusi, nenuvaišinus	nenuvaišinusios	-	nenuvaišinę
kilm.	nenuvaišinusio	nenuvaišinusių	nenuvaišinusios	nenuvaišinusių	-	-
naud.	nenuvaišinusiam	nenuvaišinusiems	nenuvaišinusiai	nenuvaišinusioms	-	-
gal.	nenuvaišinusį	nenuvaišinusius	nenuvaišinusią	nenuvaišinusias	-	-
įnag.	nenuvaišinusiu	nenuvaišinusiais	nenuvaišinusia	nenuvaišinusiomis	-	-
viet.	nenuvaišinusiame	nenuvaišinusiuose	nenuvaišinusioje	nenuvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinusysis	nenuvaišinusieji	nenuvaišinusioji	nenuvaišinusiosios	-	-
kilm.	nenuvaišinusiojo	nenuvaišinusiųjų	nenuvaišinusiosios	nenuvaišinusiųjų	-	-
naud.	nenuvaišinusiajam	nenuvaišinusiesiems	nenuvaišinusiajai	nenuvaišinusiosioms	-	-
gal.	nenuvaišinusįjį	nenuvaišinusiuosius	nenuvaišinusiąją	nenuvaišinusiąsias	-	-
įnag.	nenuvaišinusiuoju	nenuvaišinusiaisiais	nenuvaišinusiąja	nenuvaišinusiosiomis	-	-
viet.	nenuvaišinusiajame	nenuvaišinusiuosiuose	nenuvaišinusiojoje	nenuvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišinęs, mot. g. nenuvaišinusi.

nenuvaišinusiojoje

1. ta, kuri nenuvaišino

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---