nepajaudinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudinsimas, mot. g. nepajaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinsimas	nepajaudinsimi	nepajaudinsima	nepajaudinsimos	nepajaudinsima	-
kilm.	nepajaudinsimo	nepajaudinsimų	nepajaudinsimos	nepajaudinsimų	-	-
naud.	nepajaudinsimam	nepajaudinsimiems	nepajaudinsimai	nepajaudinsimoms	-	-
gal.	nepajaudinsimą	nepajaudinsimus	nepajaudinsimą	nepajaudinsimas	-	-
įnag.	nepajaudinsimu	nepajaudinsimais	nepajaudinsima	nepajaudinsimomis	-	-
viet.	nepajaudinsimame	nepajaudinsimuose	nepajaudinsimoje	nepajaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinsimasis	nepajaudinsimieji	nepajaudinsimoji	nepajaudinsimosios	-	-
kilm.	nepajaudinsimojo	nepajaudinsimųjų	nepajaudinsimosios	nepajaudinsimųjų	-	-
naud.	nepajaudinsimajam	nepajaudinsimiesiems	nepajaudinsimajai	nepajaudinsimosioms	-	-
gal.	nepajaudinsimąjį	nepajaudinsimuosius	nepajaudinsimąją	nepajaudinsimąsias	-	-
įnag.	nepajaudinsimuoju	nepajaudinsimaisiais	nepajaudinsimąja	nepajaudinsimosiomis	-	-
viet.	nepajaudinsimajame	nepajaudinsimuosiuose	nepajaudinsimojoje	nepajaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudinsimas, mot. g. nepajaudinsima.
• Skiemenys: ne-pa-jau-din-si-muo-ju

nepajaudinsimuoju

1. tas, kurį nepajaudins

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---