nepajaudintinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudintinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudintinas, mot. g. nepajaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudintinas	nepajaudintini	nepajaudintina	nepajaudintinos	nepajaudintina	-
kilm.	nepajaudintino	nepajaudintinų	nepajaudintinos	nepajaudintinų	-	-
naud.	nepajaudintinam	nepajaudintiniems	nepajaudintinai	nepajaudintinoms	-	-
gal.	nepajaudintiną	nepajaudintinus	nepajaudintiną	nepajaudintinas	-	-
įnag.	nepajaudintinu	nepajaudintinais	nepajaudintina	nepajaudintinomis	-	-
viet.	nepajaudintiname	nepajaudintinuose	nepajaudintinoje	nepajaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudintinasis	nepajaudintinieji	nepajaudintinoji	nepajaudintinosios	-	-
kilm.	nepajaudintinojo	nepajaudintinųjų	nepajaudintinosios	nepajaudintinųjų	-	-
naud.	nepajaudintinajam	nepajaudintiniesiems	nepajaudintinajai	nepajaudintinosioms	-	-
gal.	nepajaudintinąjį	nepajaudintinuosius	nepajaudintinąją	nepajaudintinąsias	-	-
įnag.	nepajaudintinuoju	nepajaudintinaisiais	nepajaudintinąja	nepajaudintinosiomis	-	-
viet.	nepajaudintinajame	nepajaudintinuosiuose	nepajaudintinojoje	nepajaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudintinas, mot. g. nepajaudintina.
• Skiemenys: ne-pa-jau-din-ti-nais

nepajaudintinais

1. tas, dėl kurio reikia nepajaudinti

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---