nepajaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudinęs, mot. g. nepajaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinęs	nepajaudinę	nepajaudinusi, nepajaudinus	nepajaudinusios	-	nepajaudinę
kilm.	nepajaudinusio	nepajaudinusių	nepajaudinusios	nepajaudinusių	-	-
naud.	nepajaudinusiam	nepajaudinusiems	nepajaudinusiai	nepajaudinusioms	-	-
gal.	nepajaudinusį	nepajaudinusius	nepajaudinusią	nepajaudinusias	-	-
įnag.	nepajaudinusiu	nepajaudinusiais	nepajaudinusia	nepajaudinusiomis	-	-
viet.	nepajaudinusiame	nepajaudinusiuose	nepajaudinusioje	nepajaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinusysis	nepajaudinusieji	nepajaudinusioji	nepajaudinusiosios	-	-
kilm.	nepajaudinusiojo	nepajaudinusiųjų	nepajaudinusiosios	nepajaudinusiųjų	-	-
naud.	nepajaudinusiajam	nepajaudinusiesiems	nepajaudinusiajai	nepajaudinusiosioms	-	-
gal.	nepajaudinusįjį	nepajaudinusiuosius	nepajaudinusiąją	nepajaudinusiąsias	-	-
įnag.	nepajaudinusiuoju	nepajaudinusiaisiais	nepajaudinusiąja	nepajaudinusiosiomis	-	-
viet.	nepajaudinusiajame	nepajaudinusiuosiuose	nepajaudinusiojoje	nepajaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudinęs, mot. g. nepajaudinusi.
• Skiemenys: ne-pa-jau-di-nu-sių-jų

nepajaudinusiųjų

1. tas, kuris nepajaudino

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---