nepamąstomam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamąstomam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamąstomas, mot. g. nepamąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstomas	nepamąstomi	nepamąstoma	nepamąstomos	nepamąstoma	-
kilm.	nepamąstomo	nepamąstomų	nepamąstomos	nepamąstomų	-	-
naud.	nepamąstomam	nepamąstomiems	nepamąstomai	nepamąstomoms	-	-
gal.	nepamąstomą	nepamąstomus	nepamąstomą	nepamąstomas	-	-
įnag.	nepamąstomu	nepamąstomais	nepamąstoma	nepamąstomomis	-	-
viet.	nepamąstomame	nepamąstomuose	nepamąstomoje	nepamąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstomasis	nepamąstomieji	nepamąstomoji	nepamąstomosios	-	-
kilm.	nepamąstomojo	nepamąstomųjų	nepamąstomosios	nepamąstomųjų	-	-
naud.	nepamąstomajam	nepamąstomiesiems	nepamąstomajai	nepamąstomosioms	-	-
gal.	nepamąstomąjį	nepamąstomuosius	nepamąstomąją	nepamąstomąsias	-	-
įnag.	nepamąstomuoju	nepamąstomaisiais	nepamąstomąja	nepamąstomosiomis	-	-
viet.	nepamąstomajame	nepamąstomuosiuose	nepamąstomojoje	nepamąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamąstomas, mot. g. nepamąstoma.
• Skiemenys: ne-pa-mąs-to-mam

nepamąstomam

1. tas, kurį nepamąsto

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

---