nepapasirašančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepapasirašančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepapasirašantis, mot. g. nepapasirašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepapasirašąs, nepapasirašantis	nepapasirašą, nepapasirašantys	nepapasirašanti	nepapasirašančios	-	nepapasirašą
kilm.	nepapasirašančio	nepapasirašančių	nepapasirašančios	nepapasirašančių	-	-
naud.	nepapasirašančiam	nepapasirašantiems, nepapasirašantiem	nepapasirašančiai	nepapasirašančioms, nepapasirašančiom	-	-
gal.	nepapasirašantį	nepapasirašančius	nepapasirašančią	nepapasirašančias	-	-
įnag.	nepapasirašančiu	nepapasirašančiais	nepapasirašančia	nepapasirašančiomis	-	-
viet.	nepapasirašančiame, nepapasirašančiam	nepapasirašančiuose, nepapasirašančiuos	nepapasirašančioje, nepapasirašančioj	nepapasirašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepapasirašantysis	nepapasirašantieji	nepapasirašančioji	nepapasirašančiosios	-	-
kilm.	nepapasirašančiojo	nepapasirašančiųjų	nepapasirašančiosios	nepapasirašančiųjų	-	-
naud.	nepapasirašančiajam	nepapasirašantiesiems	nepapasirašančiajai	nepapasirašančiosioms	-	-
gal.	nepapasirašantįjį	nepapasirašančiuosius	nepapasirašančiąją	nepapasirašančiąsias	-	-
įnag.	nepapasirašančiuoju	nepapasirašančiaisiais	nepapasirašančiąja	nepapasirašančiosiomis	-	-
viet.	nepapasirašančiajame	nepapasirašančiuosiuose	nepapasirašančiojoje	nepapasirašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepapasirašantis, mot. g. nepapasirašanti.
• Skiemenys: ne-pa-pa-si-ra-šan-čiuo-ju

nepapasirašančiuoju

1. tas, kuris nepapasirašo

Etimologija

<= nepapasirašyti, nepapasirašo, nepapasirašė <= ne- + papasirašyti, papasirašo, papasirašė <= pa- + pa- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---