nepaprieštarautinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaprieštarautinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaprieštarautinas, mot. g. nepaprieštarautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautinas	nepaprieštarautini	nepaprieštarautina	nepaprieštarautinos	nepaprieštarautina	-
kilm.	nepaprieštarautino	nepaprieštarautinų	nepaprieštarautinos	nepaprieštarautinų	-	-
naud.	nepaprieštarautinam	nepaprieštarautiniems	nepaprieštarautinai	nepaprieštarautinoms	-	-
gal.	nepaprieštarautiną	nepaprieštarautinus	nepaprieštarautiną	nepaprieštarautinas	-	-
įnag.	nepaprieštarautinu	nepaprieštarautinais	nepaprieštarautina	nepaprieštarautinomis	-	-
viet.	nepaprieštarautiname	nepaprieštarautinuose	nepaprieštarautinoje	nepaprieštarautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautinasis	nepaprieštarautinieji	nepaprieštarautinoji	nepaprieštarautinosios	-	-
kilm.	nepaprieštarautinojo	nepaprieštarautinųjų	nepaprieštarautinosios	nepaprieštarautinųjų	-	-
naud.	nepaprieštarautinajam	nepaprieštarautiniesiems	nepaprieštarautinajai	nepaprieštarautinosioms	-	-
gal.	nepaprieštarautinąjį	nepaprieštarautinuosius	nepaprieštarautinąją	nepaprieštarautinąsias	-	-
įnag.	nepaprieštarautinuoju	nepaprieštarautinaisiais	nepaprieštarautinąja	nepaprieštarautinosiomis	-	-
viet.	nepaprieštarautinajame	nepaprieštarautinuosiuose	nepaprieštarautinojoje	nepaprieštarautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaprieštarautinas, mot. g. nepaprieštarautina.
• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-ti-nų

nepaprieštarautinų

1. tas, dėl kurio reikia nepaprieštarauti

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---