neparrašytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neparrašytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neparrašytinas, mot. g. neparrašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparrašytinas	neparrašytini	neparrašytina	neparrašytinos	neparrašytina	-
kilm.	neparrašytino	neparrašytinų	neparrašytinos	neparrašytinų	-	-
naud.	neparrašytinam	neparrašytiniems	neparrašytinai	neparrašytinoms	-	-
gal.	neparrašytiną	neparrašytinus	neparrašytiną	neparrašytinas	-	-
įnag.	neparrašytinu	neparrašytinais	neparrašytina	neparrašytinomis	-	-
viet.	neparrašytiname	neparrašytinuose	neparrašytinoje	neparrašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparrašytinasis	neparrašytinieji	neparrašytinoji	neparrašytinosios	-	-
kilm.	neparrašytinojo	neparrašytinųjų	neparrašytinosios	neparrašytinųjų	-	-
naud.	neparrašytinajam	neparrašytiniesiems	neparrašytinajai	neparrašytinosioms	-	-
gal.	neparrašytinąjį	neparrašytinuosius	neparrašytinąją	neparrašytinąsias	-	-
įnag.	neparrašytinuoju	neparrašytinaisiais	neparrašytinąja	neparrašytinosiomis	-	-
viet.	neparrašytinajame	neparrašytinuosiuose	neparrašytinojoje	neparrašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neparrašytinas, mot. g. neparrašytina.
• Skiemenys: ne-par-ra-šy-ti-nų

neparrašytinų

1. tas, dėl kurio reikia neparrašyti

Etimologija

<= neparrašyti, neparrašo, neparrašė <= ne- + parrašyti, parrašo, parrašė <= par- + rašyti, rašo, rašė

---