nepasigalvojantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigalvojantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigalvojantis, mot. g. nepasigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigalvojąs, nepasigalvojantis	nepasigalvoją, nepasigalvojantys	nepasigalvojanti	nepasigalvojančios	-	nepasigalvoją
kilm.	nepasigalvojančio	nepasigalvojančių	nepasigalvojančios	nepasigalvojančių	-	-
naud.	nepasigalvojančiam	nepasigalvojantiems, nepasigalvojantiem	nepasigalvojančiai	nepasigalvojančioms, nepasigalvojančiom	-	-
gal.	nepasigalvojantį	nepasigalvojančius	nepasigalvojančią	nepasigalvojančias	-	-
įnag.	nepasigalvojančiu	nepasigalvojančiais	nepasigalvojančia	nepasigalvojančiomis	-	-
viet.	nepasigalvojančiame, nepasigalvojančiam	nepasigalvojančiuose, nepasigalvojančiuos	nepasigalvojančioje, nepasigalvojančioj	nepasigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigalvojantysis	nepasigalvojantieji	nepasigalvojančioji	nepasigalvojančiosios	-	-
kilm.	nepasigalvojančiojo	nepasigalvojančiųjų	nepasigalvojančiosios	nepasigalvojančiųjų	-	-
naud.	nepasigalvojančiajam	nepasigalvojantiesiems	nepasigalvojančiajai	nepasigalvojančiosioms	-	-
gal.	nepasigalvojantįjį	nepasigalvojančiuosius	nepasigalvojančiąją	nepasigalvojančiąsias	-	-
įnag.	nepasigalvojančiuoju	nepasigalvojančiaisiais	nepasigalvojančiąja	nepasigalvojančiosiomis	-	-
viet.	nepasigalvojančiajame	nepasigalvojančiuosiuose	nepasigalvojančiojoje	nepasigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigalvojantis, mot. g. nepasigalvojanti.
• Skiemenys: ne-pa-si-gal-vo-jan-tį

nepasigalvojantį

1. tas, kuris nepasigalvoja

Etimologija

<= nepasigalvoti, nepasigalvoja, nepasigalvojo <= ne- + pasigalvoti, pasigalvoja, pasigalvojo <= pa- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---