nepasigalvosimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigalvosimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigalvosimas, mot. g. nepasigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigalvosimas	nepasigalvosimi	nepasigalvosima	nepasigalvosimos	nepasigalvosima	-
kilm.	nepasigalvosimo	nepasigalvosimų	nepasigalvosimos	nepasigalvosimų	-	-
naud.	nepasigalvosimam	nepasigalvosimiems	nepasigalvosimai	nepasigalvosimoms	-	-
gal.	nepasigalvosimą	nepasigalvosimus	nepasigalvosimą	nepasigalvosimas	-	-
įnag.	nepasigalvosimu	nepasigalvosimais	nepasigalvosima	nepasigalvosimomis	-	-
viet.	nepasigalvosimame	nepasigalvosimuose	nepasigalvosimoje	nepasigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigalvosimasis	nepasigalvosimieji	nepasigalvosimoji	nepasigalvosimosios	-	-
kilm.	nepasigalvosimojo	nepasigalvosimųjų	nepasigalvosimosios	nepasigalvosimųjų	-	-
naud.	nepasigalvosimajam	nepasigalvosimiesiems	nepasigalvosimajai	nepasigalvosimosioms	-	-
gal.	nepasigalvosimąjį	nepasigalvosimuosius	nepasigalvosimąją	nepasigalvosimąsias	-	-
įnag.	nepasigalvosimuoju	nepasigalvosimaisiais	nepasigalvosimąja	nepasigalvosimosiomis	-	-
viet.	nepasigalvosimajame	nepasigalvosimuosiuose	nepasigalvosimojoje	nepasigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigalvosimas, mot. g. nepasigalvosima.
• Skiemenys: ne-pa-si-gal-vo-si-mus

nepasigalvosimus

1. tas, kurį nepasigalvos

Etimologija

<= nepasigalvoti, nepasigalvoja, nepasigalvojo <= ne- + pasigalvoti, pasigalvoja, pasigalvojo <= pa- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---