nepasiginčijamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiginčijamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiginčijamas, mot. g. nepasiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčijamas	nepasiginčijami	nepasiginčijama	nepasiginčijamos	nepasiginčijama	-
kilm.	nepasiginčijamo	nepasiginčijamų	nepasiginčijamos	nepasiginčijamų	-	-
naud.	nepasiginčijamam	nepasiginčijamiems	nepasiginčijamai	nepasiginčijamoms	-	-
gal.	nepasiginčijamą	nepasiginčijamus	nepasiginčijamą	nepasiginčijamas	-	-
įnag.	nepasiginčijamu	nepasiginčijamais	nepasiginčijama	nepasiginčijamomis	-	-
viet.	nepasiginčijamame	nepasiginčijamuose	nepasiginčijamoje	nepasiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčijamasis	nepasiginčijamieji	nepasiginčijamoji	nepasiginčijamosios	-	-
kilm.	nepasiginčijamojo	nepasiginčijamųjų	nepasiginčijamosios	nepasiginčijamųjų	-	-
naud.	nepasiginčijamajam	nepasiginčijamiesiems	nepasiginčijamajai	nepasiginčijamosioms	-	-
gal.	nepasiginčijamąjį	nepasiginčijamuosius	nepasiginčijamąją	nepasiginčijamąsias	-	-
įnag.	nepasiginčijamuoju	nepasiginčijamaisiais	nepasiginčijamąja	nepasiginčijamosiomis	-	-
viet.	nepasiginčijamajame	nepasiginčijamuosiuose	nepasiginčijamojoje	nepasiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiginčijamas, mot. g. nepasiginčijama.
• Skiemenys: ne-pa-si-gin-či-ja-mų-jų

nepasiginčijamųjų

1. tas, kurį nepasiginčija

Etimologija

<= nepasiginčyti, nepasiginčija, nepasiginčijo <= ne- + pasiginčyti, pasiginčija, pasiginčijo <= pa- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---