nepasiginčytas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiginčytas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiginčytas, mot. g. nepasiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčytas	nepasiginčyti	nepasiginčyta	nepasiginčytos	nepasiginčyta	-
kilm.	nepasiginčyto	nepasiginčytų	nepasiginčytos	nepasiginčytų	-	-
naud.	nepasiginčytam	nepasiginčytiems	nepasiginčytai	nepasiginčytoms	-	-
gal.	nepasiginčytą	nepasiginčytus	nepasiginčytą	nepasiginčytas	-	-
įnag.	nepasiginčytu	nepasiginčytais	nepasiginčyta	nepasiginčytomis	-	-
viet.	nepasiginčytame	nepasiginčytuose	nepasiginčytoje	nepasiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiginčytasis	nepasiginčytieji	nepasiginčytoji	nepasiginčytosios	-	-
kilm.	nepasiginčytojo	nepasiginčytųjų	nepasiginčytosios	nepasiginčytųjų	-	-
naud.	nepasiginčytajam	nepasiginčytiesiems	nepasiginčytajai	nepasiginčytosioms	-	-
gal.	nepasiginčytąjį	nepasiginčytuosius	nepasiginčytąją	nepasiginčytąsias	-	-
įnag.	nepasiginčytuoju	nepasiginčytaisiais	nepasiginčytąja	nepasiginčytosiomis	-	-
viet.	nepasiginčytajame	nepasiginčytuosiuose	nepasiginčytojoje	nepasiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepasiginčyta.
• Skiemenys: ne-pa-si-gin-čy-tas

nepasiginčytas

1. tas, kurį nepasiginčijo

Etimologija

<= nepasiginčyti, nepasiginčija, nepasiginčijo <= ne- + pasiginčyti, pasiginčija, pasiginčijo <= pa- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    nepasiginčytas: bendrai

pasiginčytas (lt)

Vertimai

  nepasiginčytas: bendrai

---